2025 metų pradžioje įsigaliojo reikalavimas rūšiuoti tekstilės atliekas, kurias nuo šiol būtina mesti į specialiai joms skirtus konteinerius arba vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Marijampolės apskrityje veikia 9 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, https://maatc.lt/dideliu-gabaritu-atlieku-surinkimo…/
Aplinkos ministro patvirtintuose reikalavimuose numatyta, kad miestų seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas tekstilės atliekų konteineris 1000 gyventojų. Tankiai apgyvendintose miesto seniūnijose ar miestuose, kuriuose nėra seniūnijų, gali būti įrengtas vienas tekstilės atliekų konteineris 2000 gyventojų, užtikrinant dažnesnį tekstilės atliekų surinkimą.
Penkiose Marijampolės regiono savivaldybėse iš viso yra pastatyti 185 vnt. tekstilės konteinerių.
Pirmieji tekstilės konteineriai Marijampolės regione pastatyti 2022 m. Plečiant jų tinklą, atskirai surenkamos tekstilės kiekiai nuolat didėja: 2022 m. surinkta 133 t, 2023 m. surinkta 319,661 t, 2024 m. 558,46 t.
Lietuvoje gyventojams įrengta daugiau kaip 1,7 tūkst. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių ir artimiausiais metais šis skaičius augs.
Į tekstilės konteinerius galima mesti tiek tinkamą, tiek jau nebetinkamą naudoti tekstilę, išskyrus tepaluotas, cheminėmis medžiagomis užterštas tekstilės atliekas, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekoms ir surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Purvinos ir šlapios tekstilės atliekos į tekstilės konteinerius turi būti metamos sandariai supakuotos į vandeniui ir kitiems skysčiams nepralaidžią pakuotę.
Aplinkos ministerija primena, kad už tekstilės atliekų nerūšiavimą gresia baudos. Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas nuo 30 iki 140 eurų, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 140 iki 600 eurų.
ES kasmet susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, iš jų drabužiai ir avalynė sudaro net 5,2 mln. tonų. Lietuvoje 2023 m. atskirai surinkta apie 12 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Daugiau kaip 60 proc. šių atliekų buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, o netinkama tekstilė sudeginama ar šalinama sąvartynuose.
Šiuo metu Lietuvoje tekstilės perdirbimo pajėgumai yra riboti – tik kelios įmonės perdirba tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius, tokius kaip šluostės ar neaustinės medžiagos. Naujų gaminių kūrimui tekstilės liekanos naudojamos tik mokyklose, darželiuose ar kūrybinėse dirbtuvėse.
Šiai metais Aplinkos ministerija numato investuoti 10,2 mln. eurų tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti. Tikimasi, kad šios investicijos padės spręsti didėjančio tekstilės atliekų kiekio bei nepakankamo jų tvarkymo problemą.
Taip pat, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis, numatoma įgyvendinti gamintojo atsakomybės principu pagrįstas tekstilės atliekų tvarkymo sistemas. Bus skatinamas tekstilės tvarkytojų, socialinio verslo, labdaros ir paramos organizacijų bendradarbiavimas bei plėtojama gera praktika, kai drabužių parduotuvės priima tekstilės atliekas.
Aplinkos ministerijos ir UAB MAATC informacija
